Pamenu, kai dar mokiausi universitete, skundžiausi savo močiutei, kad aš nežinau, ką turėčiau daryti baigus mokslus, ką daryti su savo gyvenimu. Mano močiutė man atsakė- "Aš taip pat nežinau, ką daryti so savo gyvenimu".
Mes norime žinoti atsakymus į šiuos klausimus, kad galėtume priimti teisingus gyvenimo sprendimus. Aš nesuvokiau mano močiutės žodžių iki dabar. Tiesa yra ta, jog mums nereikia žinoti!
Bet palauk! O kaip apie vertybes, tikslus, planavimą apie kuriuos aš vis kalbu savo tinklialapyje?
Taip, visa tai yra labai svarbu. Tačiau mes nepabusim vieną gražią dieną žinodami, ką mums reikia padaryti su savo gyvenimu. Gyvenimo tikslai nebus "išspręsti" sėdint ant sofos. Tai reikalauja darbo, savęs pažinimo, vizijos, planavimo, ir svarbiausia - laiko.
Man patinka lyginti gyvenimo procesą į dėlionę - "puzliuką", kurį mano vaikai mėgsta dėlioti. Gyvenimo vizija tai dėlionės paveiksliukas, kurį galim išsirinkt parduotuvėje. Koks paveikslėlis jums patinka? Gamtos vaizdas? Gyvūnai? Žmonės ar daiktai? Kiek vienetų būtų jūsų dėlionėje? Kai kuriems patinka nesudėtingi paveiksliukai, kuriuose nėra per daug dalių, ir gali būti sudėti greitai, be didelių pastangų. Kitiems patinka didelės, sudėtingos dėlionės su šimtais ar net tūkstančiais vienetų, ir jie iš lėto, laikui bėgant, ją sudeda. Daugelis mūsų tikriausiai pasirinktų kažką viduryje - kokybišką paveikslėlį, reikalaujantį pakankamai pastangų jį sudėlioti.
Dabar, kai jūs turite savo paveikslėlį, laikas planuoti. Planas yra startegija, kaip sudėti šią dėlionę į tą gražų, jūsų pasirinktą paveikslėlį. Ar pradėti nuo kampo? Ar pirmiau sudėti rėmelį? O gal pradėti vienoje srityje, paskui pereiti į kitą, ir sujungti jas abi pakeliui?
Kuriant strategiją, mes dar nematome aiškaus vaizdo, kaip mūsų paveikslėlis atrodo. Ieškome reikalingo gabaliuko, jungiame juos viens prie kito, po vieną, pamažu. Kartais mes negalim rast reikalingos dalelės ir nervinamės ar nusiviliame procesu. Kartais, sklandžiai viskas sekasi ir kiekviena dalelė kaip mat tinka. Retkarčiais pasitaiko tai, jog mes bandome įgrūsti dalelę, manydami jog tai jos vieta, tačiau ji tiesiog nenori tilpti. Artėjant proceso pabaigai, ši kova pradeda silpnėti ir pradeda atsiskleisti mūsų darbo rezultatai. Vis daugiau ir daugiau dalelių randa savo vietas ir paveikslėlis sukurtas, suteikdamas mums triumfo jausmą.
Taip yra ir su mūsų gyvenimo procesu. Mes kuriame savo gyvenimą link vizijos, paveikslėlio, kurį mes sukuriame. Kiekviena gyvenimo patirtis yra galimybė, sprendimas ar tikslas, kurį norime pasiekti gyvenime ar karjeroje. Mes dar negalime žinoti, koks bus galutinis gyvenimo vaizdas, kol esame savo "dėlionės" viduryje. Žingsnis po žinsnio, mes imam kiekvieną galimybę, priimam kiekvieną sprendimą, kuris atsiranda mūsų gyevnime tuo momentu, ir gyvenimo tikslas tampa vis aiškesnis. Jei tam tikra galimybė šiuo momentu nelabai tinkama, nusiminti neverta, nes ji tikrai bus reikalinga ateityje. Ir viską bendrai sudėjus pagaliau sukurs nuostabų gyvenimą.
Mano močiutė mirė prieš keletą metų. Nors jos gyvenimas baigėsi kol dėlionė buvo galutinai nesudėta, gyvenimo paveikslėlis, kurį ji sukūrė neliks užmirštas: šaunios, išmintingos ir humoro turinčios moters, kuri paskyrė savo gyvenimą kitiems, portretas.
Tikiuosi, kad mano gyvenimo "dėlionės" paveikslėlis bus panašus. Stengiuos dėti po dalelę ir laikas parodys rezultatą...
Na, o kokia Jūsų gyvenimo dėlionė? Pradėkite nuo metinės savo gyvenimo apžvalgos ir pažiūrėkite į kurią pusę ji jus pakreips.
*You can read this post in English here*
No comments:
Post a Comment